„Pavyzdžiui, balandžio 2 d. turėjo startuoti didžiausia Lietuvoje žemės ūkio paroda „Ką pasėsi“. Žinoma, dėl karantino kaip ir visi kiti renginiai, ji buvo atšaukta. Tačiau tai mūsų nesustabdė – savo socialiniuose kanaluose suorganizavome virtualų technikos pristatymą. Kaštai, nepalyginamai mažesni, tačiau tai ta pati technika, kurią ir norėjome parodyti klientams“, – pasakoja pašnekovas.
G. Kvietkauskas sako, kad dabar įmonėje darbas vyksta laikantis visų įmanomų saugumo priemonių: tie, kas turi galimybę, dirba iš namų, o aptarnaujantis personalas užtikrina net ir klientų apsaugą.
„Praktiškai visa administracija dirba nuotoliniu būdu ir tik ypatingais atvejais atvyksta į darbo vietą. Žinoma, negalima sakyti, kad tai neapsunkina darbo su klientais. Žemės ūkio technika nėra pigi, todėl sunku pagalvoti, kad klientas pirks traktorių prieš tai jo neišbandęs. Dabar su klientais bendraujame skambučiais, tačiau, jei reikia susitikti gyvai, pasirūpiname ne tik savo darbuotojų apsauga – apsauginėmis kaukėmis, pirštinėmis, bet ir duodame apsaugos priemones klientams. Serviso tarnyba vyksta remonto darbams į ūkius, tačiau stengiamės išvengti tiesioginio kontakto su klientu. Darbuotojams esame palikę galimybę atsisakyti susitikti su klientu, jei pastarasis nenori ir nesilaiko saugumo“, – pasakoja „EWA“ vadovas.
Kokią įtaką žemės ūkiui turės koronaviruso pandemija?
G. Kvietkauskas sako, žemės ūkis yra mažiausiai iš visų verslo sektorių paveikus ekonominėms krizėms. Pasak jo, skirtingai nuo kitų verslo šakų, kuriose pajamas, pelną ir išlaidas įprastai skaičiuojama kiekvieną mėnesį, ūkininkai vertina visus metus, todėl net ir karantinas visų metų kontekste gali padaryti tik minimalią žalą.
„Žemės ūkis susideda iš keleto pagrindinių šakų: augalininkystė ir gyvulininkystė. Nei viena iš šių šakų tiesioginės neigiamos įtakos dėl viruso neturėtų pajausti. Pavyzdžiui, grūdų derlius jau yra laukuose, pasėtas pernai rudenį arba sėjamas šiuo metu, netrukus prasideda pavasarinė sėja. Tuo pačiu ciklu vykta ir aptarnaujamojo sektoriaus darbai – ūkiai aprūpinami technika, trąšomis ir pan. Grūdų derlius bus nuimamas liepos-rugpjūčio mėnesiais, tikiuosi, kad apie karantiną jau busime pamiršę, o jei ir ne – derlių vis tiek reiks nukulti. Ta pati situacija ir su daržovių ir gyvulių augintojais. Paprastai kalbant, gamta nelaukia, kada praeis karantinas. Nereikia pamiršti, kad žemės ūkis ir jį aptarnaujantys verslai yra maisto gamybos grandinės pradžioje – o žaliavos maisto pramonei tiekimas jokiu būdu negali sustoti net ir siaučiant pandemijai“, – sako G. Kvietkauskas.
Pašnekovas sako, kad vienintelius neigiamus dalykus įžvelgiantis dėl finansavimo šaltinių arba tiesioginio susirgimo atvejų.
„Jei ūkiams bus sunku pasiekti skolintą kapitalą, natūraliai jų perkamoji galia bus mažesnė. Jei ūkis susirgs, tada – taip pat rizika. Visgi, paradoksalu, bet žemės ūkis nevisiškai paklūsta ekonomikos ciklų bangoms. Nesvarbu, ar krizė, ar ne, žemės ūkyje pagrindinis sėkmės faktorius yra palanki gamta. Panašu, kad šių metų orų prognozės yra pozityvios, tikimasi gero derliaus, o ir kainos yra palankios“, – teigia verslininkas.
Kas laukia žemės ūkio technikos pardavėjų?
Tai, kad per tris pastaruosius metus žemės ūkio rinka išgyveno stagnaciją, pasak G. Kvietkausko, tai suformavo ženklų investicijų į žemės ūkio techniką vakuumą, kuris per artimiausius metus turėtų sprogti.